Aš norėjau tiesiog išmesti šį mažą, visiškai susidėvėjusį krėslą, kuris pas mus buvo beveik 20 metų 😲. Tačiau mano dukra neleido man net priartėti prie šiukšlių ir pažadėjo, kad pavers jį gražiu baldu 💖. Pažiūrėkite, ką ji padarė, ir įvertinkite jos darbą 👇👇👇👇.
Vieną gražią dieną atradau seną krėslą, kuris stovėjo palėpėje kampe. Laikui bėgant jis prarado savo natūralią spalvą, o polistireninio putplasčio gabalai buvo visiškai sugadinti.
Aš galvojau jį išmesti. Tačiau mano dukra neleido man net priartėti prie šiukšlių. „Neskubėk!“ – pasakė ji apmąstydama.
„Duok man antrą šansą!“ – pasakė ji. Tai mane šiek tiek nustebino. Mano dukra visada buvo pilna kūrybiškumo, tačiau mintis, kad ji galėtų perdažyti krėslą, atrodė per daug.
„Aš sukursiu kažką gražaus, ko niekas nesitikės“, – pasakė ji su dideliu tikrumu.
Taip prasidėjo restauracija. Senasis krėslas, kuris kadaise buvo rudas ir nuobodus, vėl „patyrė laimę“. Mano dukra išsaugojo pradinį medinį rėmą beveik nepakitusią, išlaikydama medžio tekstūrą ir natūralų švelnumą.
Tuo tarpu sugadintos polistireninės dalys gavo „naują gyvenimą“. Ji jas nudažė šviesiai žalia spalva, kad sukurtų kontrastą ir pabrėžtų medžio grožį.
Baigus darbus, krėslas pasirodė kaip daug daugiau nei tik baldai: tai tapo tikru dekoratyviniu elementu kambaryje, su aiškiomis linijomis ir raminančia elegancija. Šis senas daiktas atgavo antrą gyvenimą, kuris mus motyvuoja kiekvieną dieną.
