Klastoti pastatai. Kam skirti šie gyvenamaisiais namais 🏠 užmaskuoti pastatai ir kodėl jie reikalingi ❓
Neapsigauk išore 👀 – čia niekas negyvena 🚫. Šie pastatai tik iš išorės atrodo kaip įprasti gyvenamieji namai 🤔.
Keliau su manimi ir atrask jų paslaptis… 🔍⬇️⬇️⬇
Niujorkas – miestas, kuris beveik niekada nemiega, didžiausias pasaulio miestas – jis niekada nepabosta. Visi jį žino, bet už triukšmingos prabangos ir spindesio slypi visai kitas miestas.
Niujorkas garsėja visame pasaulyje žinomais pastatais ir paminklais, kurių niekur kitur nepamatysi. Tačiau kas galėjo pagalvoti, kad už kai kurių prabangių fasadų slepiasi klastoti pastatai? Ir jų yra nemažai! Kyla klausimas: Kodėl jų reikia?
Tai vienas tankiausiai apgyvendintų miestų pasaulyje, todėl čia didžiulis transporto ir būsto poreikis. Kiekvienas didelis rajonas reikalauja sudėtingos infrastruktūros ir didžiulių pramoninių pastatų, kad patenkintų gyventojų poreikius. Įsivaizduok, kaip atrodytų miestas, jei šalia tavo mėgstamos picerijos ar dešrainių kiosko stovėtų milžiniškas pramoninis pastatas.
Architektai šią problemą numatė iš anksto ir nusprendė užmaskuoti pramoninės infrastruktūros pastatus kaip paprastus gyvenamuosius namus. Daugeliu atvejų jie taip gerai įsilieja į miesto aplinką, kad žmonės jų paprasčiausiai nepastebi. Jie atrodo kaip bet kuris kitas senas gyvenamasis namas – su fasadais, tikrais langais, o kai kurie netgi turi dailius balkonus. Vienintelis skirtumas tas, kad už fasado nėra nieko.
Vienas garsiausių tokių klastotų pastatų yra Brukline, 58 Joralemon Street. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip įprastas miesto namas, tačiau jo spalva išsiskiria tarp aplinkinių pastatų. Dideli langai dera prie aplinkos – su viena išimtimi: visi jie yra tamsinti. Jei pravažiuosi pro šalį taksi, tikriausiai to nepastebėsi, bet jei įsižiūrėsi, jis primena klaidą kompiuteriniame žaidime.
Iš pradžių šis pastatas buvo pastatytas 1847 m., tačiau 1908 m. jis buvo paverstas klastotu pastatu. Kodėl? Kad būtų įrengta dalis didžiulės metro vėdinimo sistemos, kuri eina po šiuo rajonu. Jis taip pat tarnauja kaip avarinis išėjimas, jei tunelyje kada nors tektų evakuoti žmones.
Toliau, Bronkse, yra dar vienas garsus klastotas pastatas adresu 415 Bruckner Boulevard. Šį pastatą, atrodantį kaip gyvenamąjį namą, suprojektavo garsus interjero dizaino biuras Switzer Group.
Jis yra daug didesnis nei minėtas Bruklino pastatas – ir ne be priežasties: jo viduje kadaise buvo paslėpta viena iš elektros pastočių, tiekusių elektros energiją dideliai miesto daliai. Tokios pastotės yra būtinos metropolyje, tačiau turizmo mieste būtų nepatrauklu, jei žmonės visur matytų pramoninius objektus.
Taigi, kai kitą kartą lankysiesi Niujorke ir grožėsies miesto dangoraižiais, pažvelk atidžiau – įtartini langai ar neįprastos fasado detalės gali išduoti, kad žiūri ne į garsųjį Niujorko pastatą, o į sumaniai užmaskuotą pramoninę konstrukciją.
