„Jūs atleistas, senas žmogau“ – jauna direktorė atleidžia valytoją nežinodama, kad jis yra tikrasis įmonės bendrasavininkas
🔥 Neseniai paaukštinta direktorė atleidžia valytoją, manydama, kad jis tik nenaudingas senukas.
Kitą dieną ji sužino, kad jis… vienas iš parduotuvės bendrasavininkų 😳
Tai, ką jis jai atskleis, pakeis viską – jai, darbuotojams… ir visos įmonės ateičiai.
👉 Skaitykite toliau pirmame komentare 👇
Netrukus po to, kai buvo paaukštinta į didelio mados centro direktorės pareigas, Nia pasikeičia. Jauna moteris, anksčiau gerbiama už ryžtą, tampa autoritariška, griežta ir apsėsta produktyvumo.
Vos po savaitės ji sušaukia visus darbuotojus ir paskelbia naujų, griežtų taisyklių rinkinį, kurį pristato kaip „būtinas reformas“: nepriekaištingos uniformos, absoliutus punktualumas, tobulas klientų aptarnavimas. Už kiekvieną pažeidimą – premijos atėmimas. Atmosfera tampa įtempta. Darbuotojai, nustebę, paklūsta be prieštaravimų.
Juk jie žino Nios istoriją – ji kilo nuo praktikantės iki direktorės.
Tačiau palaipsniui pagarba virsta baime. Nia įveda dar daugiau taisyklių: draudžiama sėdėti, pertraukos sutrumpinamos, savaitgaliai panaikinami. Darbo tempas tampa nepakeliamas, o už menkiausią klaidą – priekaištai. Nepaisant to, Nia įsitikinusi, kad tai – įmonės labui.
Lūžis įvyksta, kai Nia pamato pardavėją Mają, užmigusią prie prekystalio – visiškai išsekusią. Be jokių ceremonijų ji ją atleidžia. Tada įsikiša Viktoras, 68 metų valytojas, kuris tyliai bando ją užtarti. Jis kalba ramiai, apgalvotai – bet tai tik dar labiau įsiutina Nią.
„Kiekvieną rytą vėluoji, pertraukos – be pabaigos… Žinai ką? Tu taip pat atleistas! Ir jokių pasiteisinimų. Viskas!“
Viktoras išeina tylėdamas, visų darbuotojų akivaizdoje, kuriuos sukrečia ši scena.
Kitą dieną įvyksta netikėtas lūžis. Parduotuvėje netikėtai pasirodo ponas Gordonas – viso tinklo savininkas. Sunerimęs dėl staigaus pardavimų kritimo, jis pasikalba su personalu ir išsikviečia Nią.
Jos painūs pasiteisinimai ir kaltinimai darbuotojams jo neįtikina. Tačiau kai jis sužino, kad Viktoras buvo atleistas – jis pasipiktina.
„Jūs atleidote Viktorą? Ar žinote, kas jis toks? Viktoras – šios įmonės bendrasavininkas. Be jo aš šiandien net nebūčiau čia.“
Ponas Gordonas papasakoja, kaip vaikystėje vos nežuvo per nelaimingą atsitikimą – ir jį išgelbėjo būtent Viktoras, kuris jau tada dirbo valytoju. Jo tėvas, įmonės įkūrėjas, padėkojo jam suteikdamas dalį akcijų. Viktoras priėmė tik su viena sąlyga – toliau dirbti kuklų darbą be jokių privilegijų.
Nia priblokšta – ji supranta peržengusi visas ribas. Ponas Gordonas duoda jai mėnesį ištaisyti padėtį, bet galutinį sprendimą palieka Viktorui. Tą patį vakarą ji nuvyksta pas jį – apimta kaltės ir baimės.
Viktoras ją priima šiltai ir pavaišina obuolių pyragu. Jis jos nežemina, o pasakoja apie įmonės vertybes: pagarba žmogui, tikėjimas kiekvieno potencialu, darbuotojai kaip šeima. Nia, sujaudinta, supranta, kur suklydo.
Ji grįžta į parduotuvę, sugrąžina Mają, viešai paskelbia apie Viktoro sugrįžimą ir pažada keistis.
Po truputį atmosfera pagerėja, darbuotojai atgauna pasitikėjimą, o pardavimai kyla į viršų. Šios pamokos dėka Nia tampa gerbiama vadove, o po kelerių metų – viso tinklo generaline direktore.
O Viktoras? Jis lieka savo pareigose kaip valytojas – iš kuklumo, pasirinkimo ir meilės savo darbui.
