💖 Grįždama namo, mama pastebi mažą rožinį taškelį ant žemės… Tai, ką ji atranda, visam laikui pakeis jos gyvenimą!
Visai netikėtai tarp jos ir mažo, gležno padarėlio prasideda neįtikėtina istorija — kupina netikėtumų.
Net neįsivaizduosi, kur ši istorija nuves juos abu… Ir ką vėliau padarys tas mažas pūkuotukas — tiesiog neįtikėtina.
👉 Būtina pamatyti!
Visos detalės – pirmame komentare 👇👇👇
Ji atranda mažą rožinį padarėlį ant žemės… ir jos gyvenimas visiškai pasikeičia
Tai jautri istorija apie mamą, kurios gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis po labai netikėto susitikimo. Tą dieną ji priglaudžia ne šiaip augintinį… o vos matomą voveriuką, gulintį ant žemės!
Šis spontaniškas poelgis pamažu sukuria ypatingą ryšį tarp jų. O tai, ką gyvūnas vėliau jai atiduos, pranoksta bet kokius jos lūkesčius…
Ką daryti radus voveriuką?
Visų pirma svarbu žinoti, kad Prancūzijoje laukinių voverių laikymas yra draudžiamas. Jei rasi pasiklydusį mažylį, pirmiausia padėk jį į gerai matomą dėžutę netoli vietos, kur jį radai — kad motina turėtų galimybę jį susigrąžinti.
Tačiau jei po kurio laiko motina negrįžta, gali imtis veiksmų. Pirmas žingsnis — apsilankyti pas veterinarą, kad įvertintų gyvūno sveikatą ir pateiktų tinkamus patarimus.
Paprastai voveriukai maitinami specialiais granulėmis ir vaisiais. Svarbu suteikti daug vandens ir vengti riebių produktų, tokių kaip kukurūzai ar kai kurie riešutai, nes jie gali sukelti nutukimą.
Jei voveriukas kurį laiką gyvens pas tave, sukurk jam jaukią ir saugią aplinką – geriausia aukščiau nuo žemės, didesniame narve. Tai padės jam jaustis lyg natūralioje aplinkoje.
Džesika – mama su didžiule širdimi
Tą dieną Džesika grįžta namo su dukra, kai mažas rožinis taškelis ant žemės patraukia jos dėmesį. Priėjusi ji supranta, kad tai labai jaunas voveriukas, tikriausiai iškritęs iš lizdo. Jis buvo sužeistas, silpnas, negalintis išgyventi vienas.
Nedvejodama ji nusprendžia jį išgelbėti.
Namuose ji paguldo voveriuką į minkštą dėžutę ir pradeda švelniai maitinti jį švirkštu, lašas po lašo. Kelias dienas ji rūpinasi juo be perstojo — dieną ir naktį. Pamažu mažylis sustiprėja ir tampa smalsiu, gyvybingu, išdykusiu draugu.
Džesika pavadina jį Styvu (Steve), ir jų ryšys kasdien stiprėja. Jie žaidžia kartu, mokosi vienas iš kito. Džesika instinktyviai moko jį išgyvenimo pagrindų, ir Styvas daro pastebimą pažangą. Tarp jų užsimezga tikras motiniškas ryšys.
Nepamirštama staigmena
Tačiau Styvas vis tiek yra laukinis gyvūnas, ir Džesika tai žino: vieną dieną jis turės grįžti į gamtą. Šis išsiskyrimas, nors ir neišvengiamas, sudaužo jos širdį. Vis dėlto ji, su dideliu skausmu, leidžia jam išeiti gyventi savo gyvenimo.
Ji mano, kad daugiau jo nebepamatys.
Tačiau po kelių dienų, visai netikėtai, Styvas sugrįžta jos aplankyti!
Tarsi paskutinis atsisveikinimas… arba paprastas „ačiū“. Jo žvilgsnis, elgesys — visa jo laikysena išreiškia dėkingumą.
Džesikai šis momentas liks amžinai įsirėžęs į atmintį.
