😢 Ši kėdė buvo mūsų namų dalis beveik 30 metų. 😲 Ji byrėjo į gabalus, o viduryje žiojėjo didžiulė skylė. Jau beveik ketinau ją išmesti… bet galiausiai nusprendžiau pabandyti kažką netikėto. 🥰 Po kelių dienų darbo ji tapo neatpažįstama. Nori pamatyti rezultatą? Peržiūrėk straipsnį žemiau! ⬇️ ⬇️ ⬇️
Ji matė viską: šventes, ilgas šeimos vakarones, nesuskaičiuojamus pokalbius virtuvėje. Tačiau laikui bėgant jos ruda danga nubluko, kojos girgždėjo vos pajudinus, o viduryje esanti skylė išdavė jos amžių. Ir vis dėlto negalėjau jos tiesiog atsisakyti.
Todėl nusprendžiau ją restauruoti. Procesas užtruko kelias dienas: pirmiausia pašalinau senus dažus ir kruopščiai nuvaliau paviršių, tada sustiprinau silpnas dalis. Bet skylė viduryje vis dar kėlė iššūkį.
Kai konstrukcija tapo tvirta ir lygi, atėjo pats įdomiausias etapas: dažymas. Pasirinkau ryškiai baltą spalvą – gaivią ir elegantišką.
Tačiau vis dar kažko trūko… Todėl pridėjau mažų atspausdintų rožių. Atsargiai jas iškirpau, priklijavau ir užbaigiau laku, kad viskas būtų apsaugota.
Dabar ši kėdė atrodo visiškai kitaip – derindama senovinį žavesį su subtilia elegancija.
Ji tapo tikru interjero akcentu, suteikdama erdvei jaukumo ir šilumos. Tačiau svarbiausia – ji vis dar pasakoja mūsų namų istoriją, tik dabar atnaujintu pavidalu.
