Šį rytą pasaulis neteko daug daugiau nei popiežiaus… jis neteko tėvo.
💔 Milijonai širdžių gedulo…
Popiežius mus paliko. Žmogus, mokėjęs kalbėti sieloms, ištiesęs ranką tiems, kurie jau buvo praradę tikėjimą, guodęs be teismo, mylėjęs besąlygiškai.
Jis nebuvo tik religinis vadovas. Jis buvo tėvas, vedlys, gerumo veidas pasaulyje, kuris dažnai būna žiaurus.
Šiandien skamba varpai, kyla maldos, krenta ašaros.
O tu, kuris skaitai šiuos žodžius… sustok akimirkai.
Prisimink jo frazę, kuri tave palietė. Gestą, šypseną.
Tai tos mažos švieselės, kurios niekada neužges.
Slink žemyn ir palik jam pagarbią žinutę komentaruose.
Jis to nusipelnė.
👉 Visa informacija pirmame komentare 👇👇👇
Pasaulis verkia: Bažnyčios širdis nustojo plakusi
Šventojo Tėvo mirties žinia giliai sukrėtė milijonus tikinčiųjų visame pasaulyje. Nestabilumo ir susiskaldymo laikais jo balsas buvo vedlys, vilties ir žmogiškumo švyturys.
Šis popiežius sugebėjo paliesti paprastus žmones, kalbėti tolimiausioms širdims, ištiesė ranką netekusiems tikėjimo. Jo žodžiai, kupini švelnumo ir tiesos, išliks amžiams.
Aikštės prisipildė žvakių ir tylos, o varpai skambėjo lėtai – paskutinis meilės ženklas jo sielai. Tai kolektyvinis skausmas, peržengiantis sienas, kultūras ir religijas.
Šiandien netenkame daug daugiau nei dvasinio vadovo. Netenkame žmogaus, kuris mokėjo klausytis pasaulio skausmo. Jo pavyzdys gyvuos kiekviename taikos geste, kiekviename meilės žodyje, ištartame jo vardu.
Tegu jo kelionė į amžinybę būna rami. Jis amžinai liks tų širdyse, kurie juo tikėjo ir vertybėse, kurias jis gynė su nuolankumu ir stiprybe.