Mano vienintelis sūnus neleido man pamatyti savo naujagimio sūnaus pirmą kartą, nors ėjau penkias valandas, kad jį pasiekčiau…
Sulaukusi septyniasdešimt vienerių pagaliau tapau močiute! Labai nekantravau pamatyti savo anūką. Tačiau mano sūnus Markas pasakė, kad negali manęs pasiimti. Tiesą sakant, visada jaučiau, kad prabangiai gyvendamas jis gėdijasi savo senos mamos. Bet aš taip jų pasiilgau, kad nusprendžiau – tebūnie – nueisiu pati!
Nepaisydama stipraus šalčio, sniego ir pavargusių kojų, kurioms reikėjo vaikštynės, ėjau PENKIAS VALANDAS.
Buvo šalta, buvau išsekusi, vos pastovėjau ant kojų, bet niekas negalėjo manęs sustabdyti. Kai pagaliau atėjau, pasibeldžiau į duris. Markas atidarė ir tik pažvelgė į mane, nieko nesakydamas. Pradėjau aiškinti, kokį kelią nuėjau, tikėdamasi, kad jis supras, bet jis sušuko: „Man nerūpi, ką patyrei! Sakiau, kad susitiksime vėliau!“ Ir užtrenkė duris man prieš nosį!Dieve mano, stovėjau ten verkdama. Ar tikrai to nusipelniau?..
Vėliau, grįžusi namo, nebegalėjau pajudėti. Mano kojos buvo sutinusios, jos mane tiesiog išdavė. Tuo metu išgirdau, kaip trinktelėjo mano durys…
Štai ką padariau 👇👇👇
‼️‼️‼️⚠️⚠️⚠️ Pilną istoriją ir daugiau nuotraukų rasite paspaudę nuorodą komentaruose ⬇️⬇️⬇️👇👇👇👇👇
Amelija, vyresnio amžiaus mama, labai norėjo pamatyti savo naujagimį anūką. Tačiau jos sūnus Markas nusprendė jos nepaimti, todėl ji, nepaisydama savo amžiaus ir vaikštynės, nusprendė eiti pas jį pėsčiomis. Kelias buvo sunkus, truko valandas, bet Amelija nenustojo tikėjusis pamatyti savo anūką. Deja, pasiekus sūnaus namus įvyko skaudi scena – Markas atsisakė ją įsileisti.
Markas telefonu aiškino, kad buvo užsiėmęs pirkdamas prekes savo žmonai Kamilai ir svečiams. Jis užtikrino, kad jie ras būdą susitikti kitą kartą. Nors Amelija suprato, ji vis tiek primygtinai reikalavo, bet Markas buvo griežtas ir baigė pokalbį.
Nepaisant visko, Amelija nusprendė keliauti pėsčiomis. Ji pasiėmė savo vaikštynę, susikrovė kelis daiktus ir išėjo. Kelias buvo varginantis, bet po keleto sustojimų ji pagaliau atvyko. Tik ji nesitikėjo tokios sūnaus reakcijos…
Markas, akivaizdžiai sutrikęs, paklausė, ką ji čia veikia, nė neįsileidęs jos vidun. Jis atstūmė ją ir liepė grįžti kitą dieną. Pavargusi po ilgos kelionės, Amelija bandė paaiškinti, bet Markas buvo negailestingas – užtrenkė duris prieš ją.
Kupina skausmo ir vienišumo, Amelija nusprendė nebesipriešinti. Prieš išeidama, ji paliko paketą prie durų, tikėdamasi, kad Markas jį ras. Grįžtant namo, kaimynas ją pamatė ir parvežė. Ji buvo išsekusi, kojos skaudėjo. Pailsėjusi ji liko gulėti ant sofos, negalėdama pajudėti.
Tuo metu Markas linksmino svečius, bet jautėsi vis blogiau. Kai pastebėjo motinos paliktą paketą, jį atidarė ir rado žinutę: „Nuo močiutės.“ Viduje buvo jo vaikystės žaislai – paprasti, bet jam brangūs. Jis apsiverkė.
Pamatęs jį tokį sugniuždytą, jo žmona Kamila sunerimo. Markas jai prisipažino, kad gėdijosi savo kuklios praeities ir dėl to atsiribojo nuo šeimos. Jį užplūdo kaltė dėl to, kaip pasielgė su motina. Padrąsintas Kamilos, jis nusprendė atsiprašyti.
Kai grįžo pas Ameliją, rado ją miegančią ant sofos, kojos buvo aprištos. Jis švelniai ją pažadino, padėjo atsikelti ir nuvedė į kambarį, kur pasirūpino jos kojomis. Nuoširdžiai atsiprašė. Sujaudinta, Amelija jam atleido – ji suprato, kad jis tiesiog gėdijosi savo praeities. Po pokalbio jie praleido jaukią popietę kartu, o kitą dieną Markas pagaliau parsivežė mamą pas save, kad ji galėtų susipažinti su anūku.
Kamila, sujaudinta visko, taip pat atsiprašė. Šeima praleido nuostabią dieną kartu, o Markas paprašė mamos persikelti pas juos, kad ji niekada nebebūtų viena.
Ką manote apie tai, kai vaikai priima savo pagyvenusius tėvus gyventi kartu ir jais rūpinasi?
Pasidalykite savo nuomone ir pasidalinkite šia istorija su draugais!
