😲😲 Atvirai kalbant, aš vis atidėliojau šį projektą ilgą laiką. Perdažyti mano valgomojo kėdes? Taip, ši mintis mane aplankydavo… bet mintis daryti tai vienai mane šiek tiek gąsdino. Niekuomet nesu pati perdaržiusi apmušalų, tik kartais padėdavau mamai. Taigi, žinoma, buvo tam tikras susirūpinimas. Bet vieną dieną nusprendžiau tai padaryti! 😊😊
Šiandien parodysiu jums šio pokyčio rezultatą ir, svarbiausia, paaiškinsiu, kaip aš tai padariau. Jei ir jūs turite kėdžių, kurioms reikėtų šiek tiek atnaujinimo, kviečiu prisijungti prie šios nuotykių! 📌👇👇👇👇👇
Senos kėdės… bet pilnos potencialo
Mano valgomojo kėdės yra tikri klasikai – dažyti uosio medžio kėdės su būdingu oranžiniu atspalviu, būdingu 60-70-ųjų metų dizainui.
Laimei, jos nebuvo per daug ryškios, todėl aš jas ilgai galėjau priimti be dažymo. Panašios į Louis-Philippe stilių, jos turi tam tikrą žavesį, tačiau buvo pavargusios:
• Išblukęs ir susidėvėjęs lakas, kai kuriose vietose – įtartinos dėmės,
• Visiškai nusėdusi sėdynė,
• Tamsoje beveik nesiskiriantis aksomo audinys.
Trumpai tariant, joms tikrai reikėjo atnaujinimo! Bet jų konstrukcija buvo tvirta, ir jos turėjo tą „nežinomą žavesį”, kuris vertas, kad joms suteiktume šiek tiek meilės.
Žingsnis po žingsnio: transformacija
Planas buvo visiškai peržiūrėti kėdes:
✔️ Rėmo dažymas ir patinavimas, kad pasiektume elegantišką apdailą,
✔️ Pilnas sėdynės pašalinimas (atsisveikinimas su senoviniu aksomu!),
✔️ Pakeistas užpildas, kad atgautų tikrą komfortą,
✔️ Nauja apmušalų medžiaga, su švelniomis ir moderniomis spalvomis.
Tai projektas, reikalaujantis šiek tiek kantrybės, bet tikrai nieko neįveikiamo! Jei turite panašių kėdžių, kurios stovi be gyvenimo, žinokite, kad tai visiškai įmanoma.
Ir štai rezultatas: kėdės atnaujintos ir tapo patogios bei elegantiškos! Tikras malonumas jas matyti atgimstant po tiek metų. Taigi, kas nori išbandyti šią patirtį? 😊
