Mano uošvė persikėlė pas mus: tai, ką sužinojau, manęs pribloškė 😱
Kai mano uošvė Jane persikėlė pas mus po tariamo potvynio 🌊, iš pradžių galvojau, kad tai tiesiog paprasta santechnikos problema 🔧. Tačiau greitai paaiškėjo, kad realybė yra daug nustebinanti ir neraminanti 😳. 👇 👇 👇
Viskas prasidėjo vieną išsekusią vakarą, kai grįžau namo ir radau dėžes visur, o Jane apsigyveno svečių kambaryje, tarsi tai būtų visiškai natūralu. Kai ji paminėjo sprogusias vamzdžius, jos pasiteisinimas atrodė įtartinas, ypač kai jos namas buvo neseniai renovuotas.
Mano vyras Joe, nejaukiai atrodydamas, patvirtino, kad ji pasiliks kuriam laikui. Tačiau jų pokalbis vėlai vakare pakeitė viską: ji buvo čia su paslaptinga misija – mus stebėti ir skatinti turėti vaikų.
Įsiutusi, bet nusprendusi išlikti ramiai, sugalvojau planą. Kitą dieną ištuštinau mūsų pagrindinį miegamąjį, kad jį pritaikyčiau Jane. Mėgstamas pledas, nuotraukos su jos katėmis, pasveikinimo krepšelis: Jane dabar turėjo pagrindinį apartamentą. Joe ir aš persikėlėme į mažą svečių kambarį, o aš stengiausi padaryti jos viešnagę kuo prabangesnę.
Tačiau Jane nesustojo. Kiekvieną rytą ji primygtinai įkalbinėdavo Joe gerti vitaminus ir skaityti tėvystės knygas. Ji planuodavo jos valgius pagal „supermaisto produktus, skatinančius vaisingumą“, ir draudė picas bei mėsainius. Jos rekomendacijų sąrašas tapo vis įkyriau invazinis, net ji stebėjo jo televizoriaus žiūrėjimo laiką ir sporto įpročius.
Kol Jane vaikščiojo kaip karalienė, Joe pradėjo prarasti kantrybę. Kiekvienas pasyviai agresyvus pastebėjimas ir kiekvienas „tėvystės patarimų“ sąrašas didino įtampą. Tačiau galiausiai mano per didelės malonės strategija pasiteisino: Jane susidūrė su savo pačios perdėtumu, o Joe suprato, kokia svarbi yra ribų nustatymas.
Tylus mūšis, bet įsimintinas pergalė.
