Mano sūnus parsivedė savo sužadėtinę – kai pamačiau jos veidą ir išgirdau jos vardą, iškart paskambinau policijai
Kai mano sūnus parsivedė savo sužadėtinę į mūsų namus, apsidžiaugiau galėdama susipažinti su mergina, kuri pavergė jo širdį. Tačiau kai tik pamačiau jos veidą, džiaugsmas išgaravo. Aš ją jau buvau mačiusi anksčiau.
Visa istorija – pirmame komentare 👇👇👇
Motiniškas instinktas saugoti savo vaiką niekada neišnyksta – net kai tas vaikas jau suaugęs. Man 52-eji, ramiai gyvenu su savo vyru Julien priemiestyje Montclaire. Mes kartu jau daugiau nei dvidešimt metų ir turime vienintelį sūnų Lukasą – mūsų brangiausią turtą.
Lukasui 22-eji, jis baigia universitetą. Nors prieš kelis metus išsikraustė iš namų, mūsų ryšys išliko artimas. Bent jau taip maniau – iki to lemtingo skambučio, kuris viską pakeitė.
Tai buvo eilinis antradienio vakaras. Su Julien žiūrėjome televizorių, kai suskambo telefonas. Iš kitos linijos išgirdau susijaudinusį sūnaus balsą:
– Mama, tėti, turiu jums nuostabių naujienų! Sutikau vieną merginą. Jos vardas – Clara. Ji nuostabi. Mes jau tris mėnesius kartu… ir aš jai pasipiršau. Ji sutiko!
Akimirkai nutilome. Trys mėnesiai? Ir jau sužadėtuvės? Pažvelgiau į Julien, ieškodama patvirtinimo.
– Tu sužadėtas? – paklausiau nustebusi.
– Taip! Clara šiek tiek drovi, bet sutikto ateiti vakarienės šį savaitgalį. Ji jums tikrai patiks.
Atsakiau entuziastingai, nors viduje kilo nerimas.
Lukas niekada nepasakojo apie jokius santykius. Ir štai – jis paskelbia apie sužadėtuves su mergina, kurią pažįsta vos tris mėnesius. Pokalbiui pasibaigus, išsakiau savo abejones Julien.
– Ką mes žinome apie ją? Iš kur ji? Kuo užsiima?
– Nedaug – pripažino jis. – Gal tai tikra meilė.
Kitą dieną bandžiau išsiaiškinti daugiau, bet Lukas atsakinėjo miglotai. Patikino, kad Clara nuostabi, ir kad pati tuo įsitikinsiu. Nusprendžiau susitelkti į pasiruošimą vakarienei.
Tą vakarą pasistengiau kaip reikiant – kepta vištiena, obuolių pyragas, graži staltiesė. Julien netgi nupirko kepsnių – jei Clara būtų labiau prie jautienos.
Kai pasigirdo durų skambutis, įtampa tvyrojo ore. Lukas stovėjo su Clara – rudaplauke, žalių akių mergina. Ji buvo miela, bet kažkas jos veide man atrodė pažįstama.
Prieš kelis mėnesius mano draugė Sophie parodė man nuotrauką moters, kuri apgavo jos sūnų. Ji įtikino jį nupirkti sužadėtuvių žiedą, o vėliau dingo. Clara atrodė lygiai taip pat.
Likau mandagi, bet viduje virė nerimas. Vakarienės metu bandžiau surasti tą nuotrauką telefone, bet nesėkmingai. Reikėjo įrodymų.
Tada pasinaudojau proga – pasiūliau Clarai kartu nusileisti į rūsį paimti vyno. Kai tik ten nuėjome, palikau ją ten ir grįžau į svetainę.
– Julien, skambink policijai. Dabar!
Lukas sutriko. Paklausė, kas vyksta. Paaiškinau, kad Clara man primena moterį iš Sophie istorijos. Jis iškart neigė, sakė, kad Clara – sąžininga, ir kad ją myli.
Susisiekiau su Sophie. Ji vėl atsiuntė man nuotrauką. Parodžiau ją Julien ir Lukui – buvau įsitikinusi, kad tai ji.
Policija atvyko greitai. Lukas nuėjo pakviesti Claros. Ji sugrįžo besišypsodama. Paaiškino, kad tai ne pirmas kartas, kai kas nors ją supainioja su ta apgavike. Vienas pareigūnas pasakė, kad tikroji kaltininkė – vardu Rosalie – paskutinį kartą buvo matyta Argentinoje. Clara – tai ne ta moteris.
Atsikvėpiau, bet kartu man buvo be galo gėda. Clara su humoru pasijuokė iš šio pirmo susitikimo su būsima anyta. Ir netgi buvo parinkusi puikų vyną.
Lukas ją apkabino ir pažvelgė į mane su šypsena. Vakaras baigėsi atsiprašymais ir nauja pradžia. Su laiku geriau pažinau Clarą – ji šilta, linksma, mėgsta kepti saldumynus. Ji pati iškepė savo vestuvinį tortą.
Ši patirtis mane išmokė nepriimti skubotų sprendimų. Aš vis dar esu globojanti motina, bet mokausi pasitikėti sūnaus pasirinkimais. O ši istorija tapo mūsų šeimos nepamirštamu prisiminimu.
