😮 Ji slėpdavo lauro lapus po pagalve… 😱 Tai, ką sužinojau, mane tiesiog pritrenkė.
Užmiršta tradicija, veiksmas, kurį mūsų seneliai kartodavo kas vakarą… ir kurį mokslas tik pradeda suprasti.
Nuo šiol į šį augalą žiūrėsi visiškai kitaip.👉 Visos detalės pirmajame komentare. Nepraleisk šios įtraukiančios istorijos 👇👇👇
Iš visų tradicijų, perduotų iš kartos į kartą, ši atrodo beveik nereali. Ir vis dėlto ji tyliai išliko šimtmečius, pasislėpusi tarp paklodžių, pagalvės šešėlyje.
Įdėti kelis lauro lapus po pagalve. Gestas, kurį mūsų seneliai kartodavo, beveik nieko apie tai nepasakodami. Bet kodėl? Ko jie tikėjosi?
Viskas prasideda graikų mitologijoje. Dafnė, persekiojama Apolono, maldauja Žemės ją išgelbėti. Ji paverčiama lauro medžiu. Įsimylėjęs dievas, sujaudintas šio stebuklo, pasirenka šį augalą kaip amžiną šlovės, išminties ir pergalės simbolį.
Per šimtmečius ši legenda įsigėrė į daugelį kultūrų. Lauro lapas tapo pažadu. Apsauga. Palaiminimu. Ir dėti jį po pagalve – tai nebuvo atsitiktinumas.
Buvo sakoma, kad jo kvapas skatina gilų miegą, ramina protą ir saugo nuo košmarų. Bet tai dar ne viskas.
Kai kurie jį laikė sėkmės talismanu, klestėjimo pritraukėju. Kiti tikėjo, kad jis padeda įsiminti sapnus – kad lauras gali juos saugoti iki pat ryto.
Šiame neužtikrintame pasaulyje toks mažas ritualas suteikė saugumo jausmą. Tarsi lapai tyliai budėtų prie miegančiųjų.
Šiandien šis paprotys beveik išnykęs. Tačiau jis vis dar kalba mums. Primena, kaip glaudžiai mūsų protėviai buvo susiję su gamta, simboliais, nematomomis istorijomis.
Iš naujo atrasti šią tradiciją – tai ne prietaras. Tai pagarba. Tai balsų iš praeities išklausymas. O galbūt – išminties atradimas, kurios šiuolaikinis pasaulis pamiršo.
Tai galbūt šį vakarą… verta pamėginti?
