🕵️♂️ Bernardas, mano brolis, rado šį senovinį daiktą senoje palėpėje… ir niekas tiksliai nežino, kam jis buvo naudojamas 😮
Jo ilgis apie 40 cm, su raižytu mediniu rutuliu – detalė, kuri leidžia manyti, kad tai buvo vertingas daiktas 😏
Korpusas pagamintas iš tuščiavidurio žalvario, su spyruokliniu rankenėliu, kuris suaktyvina mažą mygtuką… kuris, matyt, kažkur tvirtinosi 🤔
🧐 Kam galėjo būti skirtas šis kruopščiai pagamintas, bet paslaptingas įrankis?
Vienas dalykas aiškus: tai tikrai ne paprastas pagaliukas 😳
📸 Gerai įsižiūrėkite į nuotraukas apačioje… ir pasidalykite savo spėjimais 😅
🔧 Bernardas tikisi jūsų pagalbos sprendžiant šią paslaptį iš praeities.
👉 Visi išsamūs paaiškinimai pirmame komentare 👇👇👇
Smūginis riešutų gliaudyklė: XIX a. virtuvės įrankis
XIX amžiuje virtuvėse buvo naudojami tvirti ir išradingi įrankiai. Tarp jų išsiskyrė smūginė riešutų gliaudyklė dėl savo unikalios veikimo sistemos.
Daikto aprašymas:
Medžiaga: dažniausiai iš metalo (geležies, plieno, bronzos) arba medžio.
Mechanizmas: naudojo svirtį arba smūginę sistemą riešuto kevalui sulaužyti.
Dizainas: kai kurie modeliai buvo puošti raižiniais ar figūromis – tai atspindėjo to meto meistrystę.
Kaip tai veikė:
Naudotojas įdėdavo riešutą į tam skirtą ertmę, tada nuspausdavo svirtį arba smūgiuodavo įmontuotu plaktuku, kad suskaldytų kevalą nesutraiškydamas branduolio viduje.
Kodėl tai įdomu?
Išradingumas: liudija meistrų kūrybiškumą, palengvinantį buities darbus.
Estetika: kai kurie modeliai buvo tikri meno kūriniai – funkcionalūs ir gražūs.
Istorija: atskleidžia XIX a. kulinarinius įpročius ir buities naujoves.
Šis, iš pažiūros paprastas daiktas, slepia netikėtą istorinį ir kultūrinį gilumą. Jis rodo, kaip kasdieniai įrankiai gali tapti brangiais mūsų praeities liudytojais.
