Tai atradimas, atrodantis tarsi iš kito pasaulio 🌍✨. Giliai pamirštoje Meksikos oloje 🏞️ tyrėjai aptiko visiškai neįtikėtiną dalyką 🔍🤯. Antgamtinis stebuklas 🌟, paslėptas ten šimtmečius ⏳, toli nuo akių ir proto 🤫. Tai, ką jie rado, prieštarauja visiems iki šiol žinomiems moksliniams paaiškinimams 🧪💡.
Norėdami sužinoti šį neįtikėtiną atradimą, slinkite toliau… Netikėsite, kas jūsų laukia pirmame komentare! 👇👇
Išskirtinis kalnakasių atradimas Naica kasyklos gelmėse Meksikoje
2000-aisiais, tvankioje Meksikos kasyklos tamsoje, du broliai — Juanas ir Pedras Sančesai — dirbo be poilsio. Jie turėjo vieną mintį: užbaigti dieną ir pabėgti iš šios požeminės krosnies. Mašinų ūžesys ir sloginantis karštis darė atmosferą nepakenčiamą. Tačiau tą dieną likimas jiems buvo paruošęs netikėtą atradimą.
Kasdami naują tunelį 290 metrų gylyje, staiga jie išgriovė kalkakmenio sieną. Pasirodė didžiulė anga, iš kurios plūstelėjo svilinantis oras, atimdamas kvapą. Smalsūs darbininkai priėjo su žibintuvėliais ir pamatė kvapą gniaužiantį vaizdą: milžinišką ertmę, pilną baltų milžiniškų kristalų. Tai, ką jie pamatė, pranoko viską, ką galėjo įsivaizduoti. Šimtai skaidrių darinių dengė grindis ir sienas.
Naica kasykla, esanti Čihuahua valstijoje, garsėja švino, sidabro ir cinko telkiniais. Tačiau ją išskirtine daro 5 kilometrų gylyje esanti magmos kamera. Jos karštis prisidėjo prie šių gamtos stebuklų susidarymo.
Apie atradimą sužinojęs inžinierius Robertas Gonzalezas greitai atvyko į vietą. Suvokęs radinio svarbą, jis įsakė nukreipti darbus ir apsaugoti šį turtą. Vietovė greitai buvo pavadinta „Kristalų urvu“. Mokslininkai buvo pakviesti tirti šį unikalų reiškinį.
2017 metais tyrėjai paskelbė, kad kristalų vandenyje aptiko mikroorganizmų pėdsakų, kuriems 10 000–50 000 metų. Tačiau tyrinėti šią olą – didžiulis iššūkis. Temperatūra siekia daugiau nei 55°C, o drėgmė — 100 %, tad kvėpuoti neįmanoma jau po kelių minučių. Net su specialiais kostiumais ir kvėpavimo aparatais mokslininkai gali išbūti ne ilgiau kaip 45 minutes.
Šių kristalų kilmė siekia 26 milijonus metų. Magmos karštis prisotino požeminius vandenis mineralais, skatindamas anhidrito formavimąsi. Kai temperatūra nukrito žemiau 58°C, ši medžiaga virto selenitu — kristaline gipso forma. Jų milžinišką dydį lemia nepaprastai lėtas augimas, trukęs milijoną metų.
Deja, nuo atradimo urvui kyla grėsmė. Kontaktas su oru naikina kristalus. Kol siurbliai išpumpuoja vandenį, erozija tęsiasi. Kai jie sustoja — ertmė vėl prisipildo vandeniu, apsaugodama šį gamtos šedevrą. Dilema išlieka: ar panardinti jį amžinai, ar leisti tyrėjams patekti, paaukojant jo išlikimą.
O jūs — ką pasirinktumėte dėl šio neįtikėtino gamtos lobio?
