😊 Tikiuosi, kad ši istorija ne tik bus naudinga kai kuriems, bet ir įkvėps tuos, kurie svajoja suteikti pamirštam baldui antrą gyvenimą. 😓
💖 Per paskutines dienas pagaliau baigiau didelį projektą: senovinio komodos restauravimą. Trys pilnos vasaros praleistos atnaujinant ją, tarp lietingų dienų ir laisvų momentų po sodininkystės. Ilgas ir reikalaujantis iššūkis, bet kokia laimė matyti rezultatą!
➡️ Smalsu pamatyti nuostabią transformaciją? Prieš ir po nuotraukos laukia jūsų komentaruose! 👀👇👇👇
Viskas prasidėjo, kai viena pažįstama, žinodama mano aistrą senų baldų transformavimui, papasakojo apie pokario komodą, kurią ji ruošėsi išmesti.
Atidėtas į sodo namelį, jis tapo tik tuščių stiklainių ir įvairių nereikalingų daiktų sandėliu. Pirmas žvilgsnis rodė, kad šis baldas buvo pasmerktas… ir kad tik šiek tiek beprotiškas žmogus galėtų pagalvoti apie jo restauravimą. Tačiau, vietoj to, kad nusigręžčiau, pajutau neišvengiamą trauką.
Aš greitai nusprendžiau – šis komodas buvo puiki galimybė mokytis. Blogiausiu atveju, jei jis būtų nebepriklausomas, galėčiau jį vėliau išmesti. Ir taip jis atsidūrė mano terasoje, kurią laikinai pavertiau „reanimacijos dirbtuve”.
Pirmiausia reikėjo parengti planą. Kruopštus patikrinimas nuramino mane: baldas neturėjo didelių konstrukcinių pažeidimų, tik buvo stipriai dėvėtas.
Su šypsena ir šiek tiek ryžto pradėjau darbą. Pirmas žingsnis: išmontavimas ir gilus valymas. Kiekvienas stalčius, kiekvienas durys buvo nuimtos, kiekvienas kvadratinis centimetras kruopščiai nuvalytas. Po truputį komodas vėl atgavo savo orumą.
Tada atėjo laikas spręsti, kaip jį užbaigti. Kokia spalva? Kokia tekstūra? Kokią nuotaiką jam suteikti? Pradžioje nieko nebuvo nustatyta, išskyrus vieną tikrumą: jis bus nudažytas.
Po valandų šlifavimo, kruopščių taisymų ir dažų bandymų baldas pradėjo atskleisti savo potencialą. Subtili patina, išryškinti detalės ir, svarbiausia, visiškai nauja asmenybė.
Tai nebuvo tik senas atnaujintas baldas, bet tikras akcentas, puikiai įsiliejantis į savo naują aplinką.
Šiandien galiu didžiuotis sakydama, kad ši „reanimacija” ir „estetinė operacija” buvo sėkmingos.
Pacientas ne tik išgelbėtas, bet ir visiškai transformuotas. Šis komodas, kadaise paskirtas į šiukšlyną, vėl užėmė garbingą vietą ir yra pasiruošęs tarnauti dar daug metų.