Apsilankymai pas močiutę kaime visada yra stebuklingi. Ji – mūsų vaikystės dvelksmas, gerumo įsikūnijimas, ta, kuri visada turi istoriją papasakoti ir kažką naujo išmokyti. 🌿💛
Vieną rytą, pusryčiaujant, ji padėjo ant stalo keistą šaukštą, tiesiai šalia lėkščių. 🍯🍽️ Iš pirmo žvilgsnio pagalvojau, kad jis sulūžęs arba sugadintas. Juk niekada nebuvau matęs tokio įrankio. Bet tai, ką atradau, mane visiškai nustebino… 😲 👇 👇
Susidomėjęs, paėmiau šaukštą į rankas ir atidžiai jį apžiūrėjau. Jis atrodė kaip įprastas šaukštas, bet viena jo pusė buvo šiek tiek suplota. Smalsiai paklausiau močiutės, kodėl ji laiko „sulūžusį“ šaukštą, užuot jį išmetusi.
Ji pradėjo juoktis ir su jai būdingu švelnumu atsakė: „Bet, mielasis, jis nėra sulūžęs! Tai mano mažasis pagalbininkas stiklainiams!“
Tada, mano nustebusiose akyse, ji parodė, kaip jis veikia: vienu tiksliu judesiu ji nugriebė paskutinį aviečių uogienės lašelį nuo stiklainio sienelių. Tai buvo taip paprasta ir taip sumanu!
Tą akimirką supratau, kad šis šaukštas yra daugiau nei tik paprastas įrankis. Tai buvo mažas kasdienybės lobis, viena iš tų paslapčių, kurias gali perduoti tik močiutė. Kas būtų pagalvojęs, kad toks paprastas daiktas gali slėpti tokį išradingą triuką?
