Dvi sijamės seserys išgyveno itin rizikingą operaciją ir dabar gyvena atskirus gyvenimus
💔 Dvi mažos mergaitės gimė suaugusios krūtinėmis, dalijosi ta pačia širdimi ir tais pačiais plaučiais. Jas pavadino Erica ir Eva Sandoval – du vardai vienam kūnui, dvi sielos, įkalintos tame pačiame kvėpavime. Gydytojai manė, kad jų išgyvenimas kaip dviejų atskirų žmonių bus beveik neįmanomas.
🙏 Savaitės iki operacijos buvo kupinos baimės ir nesibaigiančių maldų.
Šiandien jos gyvena atskirai, tačiau jas vis dar sieja nenutraukiamas ryšys.
Ir tai, ką pamatysite po operacijos… yra tiesiog jaudinanti istorija.
Atraskite jų nuotraukas, vaizdo įrašą ir visą nepaprastą istoriją nuorodoje komentaruose 👇👇👇👇👇👇
Jos atėjo į pasaulį susiglaudusios viena su kita, sujungtos krūtinėmis, dalindamosi savo gyvybiškai svarbiais organais – tarsi gyvenimas būtų atsisakęs jas atskirti. Jas pavadino Erica ir Eva Sandoval – du vardai vienam kūnui, dvi sielos tame pačiame kvėpavime.
Kai sužinojau jų istoriją, supratau, kad egzistuoja stebuklų, kurių vien mokslas negali paaiškinti. Gimusios Kalifornijoje 2014 m. rugpjūtį, dvynės dalijosi kepenimis, virškinimo sistema, šlapimo pūsle ir net gimda. Tačiau kiekviena turėjo savo širdį – du ritmus, plakusius tame pačiame krūtinės narve, tarsi nebylus seserų dialogas dar prieš pirmąjį žodį.
Jų tėvai pirmuosius mėnesius gyveno nuolatinėje baimėje. Kiekvienas verksmas galėjo reikšti blogiausią. Jų išsekusi motina praleisdavo bemieges naktis, niūniuodama lopšines dviem į ją žvelgiantiems veideliams. Gydytojai patarė jai neprarasti vilčių – bandymas jas atskirti, sakė jie, būtų mirties nuosprendis. Bet ji atsisakė pasiduoti. Jų susipynusiuose žvilgsniuose ji matė pažadą, kad ateitis vis dar įmanoma.
Dvejus metus mergaitės augo prižiūrimos „Stanford“ komandos. Jos išmoko juoktis kartu, siūbuoti kaip dvi žvirblės ant tos pačios šakos. Kai viena krisdavo, kita pasilenkdavo ją pakelti; kai viena verkdavo, kita dalindavosi savo kvėpavimu.
2016 m. gruodis pažymėjo jų naujo gyvenimo pradžią. Penkiasdešimt chirurgų, aštuoniolika valandų tylos kovos tarp gyvenimo ir mirties. Rytas baigėsi stebuklu: du atskiri širdies dūžiai, du atskiri gyvenimai. Ašaros pakeitė žodžius – neįmanoma tapo įmanoma.
Reabilitacija buvo sunki: iš naujo mokytis judėti, vaikščioti, egzistuoti atskirai. Tačiau net būdamos toli viena nuo kitos, jos liko susijusios. Kai Eva juokdavosi, Erica šypsodavosi nežinodama kodėl. Kai viena sapnuodavo jūrą, kita piešdavo bangas.
Šiandien, būdamos dešimties, jos spindi. Erica tapo saulėlydžius, Eva konstruoja robotus. Jos keliauja, pasakoja savo istoriją ir su pasididžiavimu rodo savo randus – „tiltą tarp dviejų širdžių“, kaip pačios sako.
Kasmet, tiksliu jų atskyrimo momentu, jos jaučia pažįstamą šilumą krūtinėje. Tarsi likimas primintų, kad prieš tapdamos dviem, jos buvo viena šviesa. 🌙💖
